JUOSTINIAI PAMATAI. Jie skirstomi į dvi rūšis – tai monolitiniai ir surenkamieji, montuojami iš specialių pamatinių blokelių.Tai labai populiarus pamatų tipas, tačiau iš esmės visi pasirinkimai daromi atsižvelgus į gruntą ir daugelį kitų sąlygų. Kalbant bendrai, juostiniai pamatai pasirenkami jei laikantysis gruntas yra aukštai. Jei egzistuoja esamų sąlygų kitimo grėsmė ar žemės slinkimo grėsmė – besiplečiantis gruntas, molingos vietovės, tokiu atveju monolitiniai pamatai yra tinkamas pasirinkimas. Jei sąlygos daugiau mažiau geros, galima svarstyti ar rinktis monolitinius, ar surenkamus pamatus. Tiesa, tuo atveju, jeigu gruntiniai vandenys bus aukščiau rūsio grindų lygio, surenkamus pamatus reikės kruopščiau hidroizoliuoti, kas reiškia ir daugiau išlaidų.pirmiausia iškasama tranšėja ar duobė (priklausomai nuo to, bus rūsys ar nebus), sumontuojami klojiniai. Į jų vidų įdedamas karkasas iš armatūros, kuris užliejamas betonu. Betonas stingsta, jis tankinamas giluminiu vibratoriumi. Po poros savaičių galima pradėti kitus darbus, o galutiniai statybinis betonas sustingsta maždaug po mėnesio. Surenkamiesiems pamatams pirmiausia įrengiama papėdė. Ji gali būti įrengiama iš tų pačių betoninių blokų, iš kurių darysite sienas. Tuomet montuojami klojiniai, sudedamas armatūrinis karkasas ir ertmė užbetonuojama. Taip susidarę stulpeliai susirakina per susiformavusią skylę ir grunto spaudimas jų neišstumia. Tuščiaviduriai blokeliai užpilami betonu ir paliekami džiūti.
POLINIAI(GRĘŽTINIAI) PAMATAI. Polinių pamatų būna įvairių tipų. Kai kurie (pvz, kaltiniai poliniai pamatai) daugiausia naudojami didelių objektų statybai, kiti tipai (spraustiniai, gręžtiniai) yra dažnas pasirinkimas nuosaviems namams.Tokie pamatai yra idealūs, jei gruntinis vanduo slūgso arti paviršiaus, taip pat jei laikantysis gruntas yra itin žemai, turi daug organinių priemaišų.Polių įrengimo vietos pažymimos pagal darbo projektą. Tuomet gręžiami arba spraudžiami poliai. Jei įrengiami spraustiniai pamatai, tokiu atveju į pažymėtą vietą “įspraudžiamas” tuščiaviduris vamzdis. Į jį įleidžiamas armatūros karkasas. Tuomet pilamas betonas. Vėliau tuo pačiu metodu šis vamzdis ištraukiamas. Dažniau naudojamas didelių pastatų statybai, tačiau sudėtingesnėmis sąlygomis yra reali alternatyva ir individualiojo namo statybose. Tokio metodo privalumas yra grunto stabilumo išlaikymas, nesuardoma jo struktūra. Gręžtiniai pamatai įrengiami panašiai. Specialia technika išgręžiama polio formos ertmė, jos dugnas sutankinamas, į ją supilamas betonas ir tuomet konstrukcija sutvirtinama armatūros karkasu. Galimas ir kitas variantas, kai technika betonavimo ir gręžimo darbą atlieka sinchroniškai, grąžto ištraukimo metu. Polių kiekis ir gylis gali smarkiai varijuoti priklausomai nuo projekto ir grunto - vandeningesnis gruntas reikalauja daugiau polių.
Plokštuminiai pamatai. Plokštuminiai pamatai yra bene naujausia Lietuvoje pamatų rūšis, itin tinkama statant energetiškai efektyvius namus.Pirmiausia paruošiamas sluoksnis ant kurio bus įrengiami pamatai, jis dirbtinai sutankinamas. Toje vietoje klojamas neaustinės geotekstilės paklotas ir pradedamas dėlioti polistirolo sluoksnis aplink namo perimetrą. Pirmas polistirolo sluoksnis sudedamas ir likusiame plote. Tuomet per visą pamato plotį tiesiama polietileno plėvė, ir dedami tolesni polistirolo sluoksniai. Dviem sluoksniais sudedamas armatūrinis tinklas ir išvedžiojamos reikalingos komunikacijos - grindinio šildymo, vandentiekio, nuotekų sistema, elektros tinklai. Tuomet labai svarbu atlikti visų mazgų bandymus, kadangi tai paskutinis etapas prieš užpilant grindis betonu. Įsitikinus, kad viskas veikia, ant konstrukcijos pilamas betonas.Jam sustingus galima atlikti tolesnius darbus.
